2017 pavasaris

2017 sezoną pradėjome gana anksti kartu su Dalia Bastiene tvarkydamos Subačiaus gatvės gėlyną. Buvo nupjauti visi augalai išskyrus lendrūną Karl Foerster, kuris tuo metu buvo dar pakankamai dekoratyvus ir sesleria nitida, kuri yra pusiau visžalė ir pavasarį ją verta tik išpešioti. Visas nudžiūvusias liekanas (iškyrus pačius kiečiausius stiebus kurie pūtų pernelyg ilgai) palikome gėlyne.

Betvarkydamos gėlyną aptikome ir zoologinį radinį – iš lapų guolį susisukusį žiemos miegu miegantį ežiuką. Kadangi bijojome, kad tik nubudęs jis gali patraukti gatvės link ir būti suvažinėtas – jį atsargiai perkėlėme į dėžę ir nugabenome į Dalios sklypą kur jis sėkmingai išmiegojo iki atšilimo.

Po mėnesio galutinai šalindama jau ir lendrūnus dar aptikau ir atkaklią antį – kuri man dirbant ir priartėjus tiesiog pereidavo iš vieno gėlyno galo į kitą. Išvados: norint, kad bet koks želdynas būtų draugiškas gamtai reikia leisti tam tikrą laipsnį „netvarkos“ – palikti nenupjautus stiebus, palikti neišgrėbtus lapus, sodinti nektaringus augalus. Itin tvarkingi, sterilūs želdynai yra “negyvi”, juose negali gyventi smulkieji gyvūnai.

Nuoširdi rekomendacija – pats geriausias įrankis pavasarinei ruošai :)

Mano mylimiausi krokai kuriuos paveldėjau iš senosios sklypo šeimininkės – anksčiausiai pražysta, smulkūs, greit nunykstantys, negadinatys vaizdo lapai. Žiedai trapūs, kone permatomi. Tobuli :)